クロニア語
話される国
消滅時期 16世紀
言語系統
言語コード
ISO 639-3 xcu
Linguist List xcu
Glottolog なし
テンプレートを表示
1200年頃のバルト系民族の分布

クロニア語(クロニアご、ドイツ語: Kurisch、ラトビア語: kuršu valoda、リトアニア語: kuršių kalba)、または古クロニア語は、かつてクールラント(現ラトビア[1]:291-293[2]、およびリトアニア北西部)に居住していたクロニア人(英語版)によって話されていたバルト語派の言語である。

言語系統

インド・ヨーロッパ語族のバルト語派に属することがJānis Endzelīns(英語版、ラトビア語版)によって証明されている[3]。

クロニア語と他のバルト系言語との関係は明確でなく[2]、いくつかの学説がある。その例を以下に示す。

歴史

クロニア語は16世紀頃に消滅した[2]。

ソビエト連邦崩壊後、バルト三国内ではヤトヴャグ族、クロニア語、プロシア語をはじめとした消滅言語および民族に対する科学的、文化的な関心が再燃した[要出典]。

語彙

サモギティア語の単語である、kuisis(蚊)、pylė(鴨)、blezdinga(ツバメ)、cyrulis(ヒバリ)、zuikis(ウサギ)、kūlis(石)、purvs (沼地)、pūrai(冬小麦)等はクロニア語起源と考えられている[8]。

他の例として「車輪」を意味する単語は、プロシア語の*kela(またはkelan)が、リトアニア語: rãtasやラトビア語: ratsと比べてクロニア語との類似性が見られる[1]。

言語学的知見

諸外国語との関係

クロニア語は、ラトビア語やリトアニア語の西部方言、すなわちサモギティア方言に対して基層を残している。文字記録は確認されていないが、西部地方のリトアニア語の記録の一部からはクロニア語からの影響が散見される。リトアニアの言語学者Zigmas Zinkevičius(英語版)によると、クロニア語とリトアニア語のバイリンガルが長きにわたり根強く存在していた。

固有名詞

クロニア人貴族の名前として、Lammekinus(ラトビア語版、リトアニア語版)、Veltūnas、Reiginas、Tvertikis、Saveidisなどが確認されている。

文献

Simon Grunau(英語版)による主の祈りがクロニア語ではないかとの可能性が示唆されている[1][9]。

主の祈り(Simon Grunauによる)

Nossen thewes, cur tu es delbes
sweytz gischer tho wes wardes
penag munis tholbe mystlastilbi
tolpes prahes girkade delbeszisne tade symmes semmes worsunii
dodi mommys an nosse igdemas mayse
unde gaytkas pames mumys nusze noszeginu cademes pametam musen prettane kans
newede munis lawnā padomā swalbadi munis nowusse loyne Jhesus amen.

脚注

  1. 1 2 3 Dini, Pietro U. Richardson訳 (2014). Foundations of Baltic languages. Vilnius: Vilniaus universitetas. ISBN 978-609-437-263-6
  2. 1 2 3 "Kurisch". Wieser-Enzyklopädie des Europäischen Ostens.
  3. ↑ "kuršių kalba". Universal Lithuanian Encyclopedia.
  4. ↑ Dahl, Östen; Koptjevskaja-Tamm, eds (2001) (英語). The Circum-Baltic Languages: Typology and Contact. 1: Past and Present. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing. ISBN 9789027230577
  5. ↑ Dini, Pietro U. Richardson訳 (2014). Foundations of the Baltic languages. Vilnius: Vilniaus universitetas. ISBN 978-609-437-263-6
  6. ↑ Mažiulis, Vytautas (1981). “Apie senovės vakarų baltus bei jų santykius su slavais, ilirais ir germanais” (リトアニア語). Iš lietuvių etnogenezės. Vilnius: Mokslas
  7. ↑ Vääri (n.d.). “Eestlaste tutvumine hõ imurahvastega ja nende keeltega kuni 1918” (エストニア語). suri.ee. 2021年11月4日閲覧。
  8. ↑ Nikitenka, Denisas (2018) (リトアニア語). Pilsoto žemės pilys [The earth castles of Pilsāts]. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. ISBN 9789986315056
  9. ↑ Schmid, Wolfgang P. (1962). “Zu Simon Grunaus Vaterunser” (ドイツ語). Indogermanische Forschung (67): 261–273.

参考文献

関連項目

外部リンク

⌬ Phoenix Mesh CID: 未登録 IPFS未登録 📡 0ピア N=1 CRITICAL PQS A81